Tinko paskirtis ir rūšys

Tinku yra vadinamas apdailos sluoksnis, kuriuo padengiamas pastatų, sienų, pertvarų, lubų, kolonų ir kt. konstrukcinių elementų paviršiaus. Tinkas išlygina šiuos paviršius ir suteikia jiems tam tikrą formą bei tekstūrą. Įvairių paviršių apdailai yra naudojamos skirtingos tinko rūšys, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, medžiagą, iš kurios struktūriniai elementai yra pagaminti, ir sąlygas, kuriomis jie bus eksploatuojami.

Tinko paskirtis

Tinko paskirtys yra šios: sanitarijos, techninė, apsauginė, konstruktyvi ir dekoratyvinė. Tinkas užtikrina, kad pastatų konstrukcijų paviršius būtų lygus bei glotnus, paruoštas dažymui bei apdailai, kas padeda išvengti dulkių nuosėdų ant jų ir palengvina nešvarumų valymą. Tinkas padeda apsaugoti konstrukcijas nuo žalingo drėgmės poveikio, padidinti atsparumą šilumos praradimui, sumažinti garso laidumą ir apsaugoti nuo cheminių medžiagų poveikio.

Tinkas turi atitikti klimato sąlygas statybvietėje, priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, patalpų temperatūros ir drėgmės sąlygas (Žr. lentelė Nr. 1), technologinius gamybos reikalavimus, taip pat apsaugoti pastato konstrukcijas nuo kitų nepalankių veiksnių.

1 lentelė. Vidaus patalpų drėgmės rodikliai

Atsižvelgiant į tai, naudojamas kelių rūšių specialios paskirties tinkas – hidroizoliacinis, akustinis ir kt. Dekoratyvinė tinko savybė pasireiškia kuriant ypatingą tekstūrą ant tinko sluoksnio paviršiaus, tai atliekama parenkant mišinio sudėtį pagal medžiagą (užpildas ir rišalas) bei spalvą, jo padengimo metodą bei užbaigiant viršutinio sluoksnio paruošimu, naudojant skirtingus instrumentus ir prietaisus.